Titui 1 KBV

1. Paulius, Dievo tarnas ir Jėzaus Kristaus apaštalas dėl Dievo išrinktųjų tikėjimo bei dievotumą atitinkančio tiesos pažinimo

2. su viltimi amžinojo gyvenimo, kurį nemeluojantis Dievas pažadėjo prieš amžinuosius laikus,

3. o nustatytam metui atėjus, apreiškė savo žodį, man patikėtą skelbti Dievo, mūsų Gelbėtojo, paliepimu, –

4. Titui, tikram sūnui bendrame tikėjime: malonė, gailestingumas ir ramybė nuo Dievo Tėvo ir mūsų Gelbėtojo Viešpaties Jėzaus Kristaus!

5. Aš tam palikau tave Kretoje, kad sutvarkytum, kas buvo likę nesutvarkyta, ir paskirtum kiekviename mieste vyresniuosius, kaip esu įsakęs:

6. jei kas yra be priekaištų, vienos žmonos vyras, turįs tikinčius vaikus, kurie nekaltinami palaidumu ar neklusnumu.

7. Nes vyskupas, kaip Dievo namų prievaizdas, turi būti be priekaištų: ne savavaliautojas, ne karštakošis, ne girtuoklis, ne kivirčius, ne geidžiantis nešvaraus pelno,

8. bet svetingas, trokštantis gero, blaiviai mąstantis, teisingas, šventas, susivaldantis,

9. tvirtai besilaikantis patikimo žodžio, kaip buvo pamokytas, kad sveiku mokymu sugebėtų ir paraginti, ir įtikinti prieštaraujančius.

10. Nes daug yra neklusnių, tuščiakalbių ir apgavikų, ypač iš apipjaustytųjų,

11. kuriuos reikia užčiaupti, kadangi jie apverčia aukštyn kojomis ištisus namus, dėl nesąžiningo pelno mokydami, kas nedera.

12. Vienas iš jų, jų pačių pranašas, yra pasakęs: „Kretiečiai visada melagiai, pikti žvėrys, tingūs pilvai.“

13. Šis liudijimas teisingas. Todėl sudrausk juos griežtai, kad laikytųsi sveiko tikėjimo,

14. nekreipdami dėmesio į žydų pasakas ir į nuo tiesos nukrypstančių žmonių priesakus.

15. Tyriems viskas tyra, o susitepusiems ir netikintiems nieko nėra tyro, net ir jų protas bei sąžinė suteršti.

16. Jie skelbiasi pažįstą Dievą, o darbais Jo išsigina; jie pasibjaurėtini, neklusnūs, netikę jokiam geram darbui.