Zacharijo 11 KBV
1. Libane, atidaryk savo vartus, ir ugnis tesuėda tavo kedrus!
2. Verk, kiparise, nes kedras krito, didingi medžiai sunaikinti! Verkite Bašano ąžuolai, nes iškirsta neįžengiamoji giria!
3. Štai girdisi piemenų rauda. Sunaikinta jų šlovė. Klausyk! Tai jaunų liūtų riaumojimas, nes sunaikinta Jordano didybė.
4. Viešpats, mano Dievas, man kalbėjo: „Ganyk pjovimui skirtas avis.
5. Pirkliai nesigailėdami pjauna jas. Pirkliai parduoda jas ir sako: „Tebūna palaimintas Viešpats, nes aš pralobau.“ Jų ganytojai taip pat nesigaili jų.
6. Aš irgi nebesigailėsiu krašto gyventojų, – sako Viešpats. – Aš pats atiduosiu kiekvieną į jo artimo ir jo valdovo rankas; jie naikins šalį, o Aš jų negelbėsiu.“
7. Aš ganysiu pjovimui skirtas avis, vargšę kaimenę. Aš paėmiau dvi lazdeles: vieną pavadinau Malone, o kitą – Sąjunga; ir aš ganiau kaimenę.
8. Per vieną mėnesį aš atleidau tris piemenis. Mano siela bjaurėjosi jais ir jie bjaurėjosi manimi.
9. Tada tariau: „Nebeganysiu jūsų. Kuri miršta, temiršta, kuri žūva, tepražūva, o kurios lieka, tegul ėda viena kitą!“
10. Aš ėmiau lazdą – Malonę – ir ją sulaužiau, kad panaikinčiau savo sandorą su visomis tautomis.
11. Tą pačią dieną ji buvo panaikinta. Suvargusios kaimenės, kurios laukė manęs, suprato, kad tai buvo Viešpaties žodis.
12. Aš jiems tariau: „Jei jums atrodo teisinga, užmokėkite man, o jei ne – nemokėkite!“ Jie pasvėrė mano užmokestį – trisdešimt sidabrinių.
13. Viešpats tarė man: „Mesk juos į šventyklos iždą, tą aukštą kainą, kuria jie mane įvertino!“ Aš įmečiau tuos trisdešimt sidabrinių į šventyklos iždą.
14. Po to sulaužiau antrąją lazdą – Sąjungą – ir taip nutraukiau brolystę tarp Judo ir Izraelio.
15. Viešpats tarė man: „Imk dar kartą kvailo ganytojo reikmenis.
16. Aš paskiriu krašte ganytoją, kuris paklydusia nesirūpins, žūstančios neieškos, sužeistos negydys ir sveikos neganys, tik ės riebiųjų mėsą ir jų nagus nuplėš.
17. Vargas netikusiam ganytojui, kuris palieka avis! Kardas jo rankai ir dešinei akiai. Jo ranka nudžius ir dešinioji akis apaks!“