Sofonijo 1 KBV
1. Viešpaties žodis buvo suteiktas Sofonijui, sūnui Kušio, sūnaus Gedalijos, sūnaus Amarijos, sūnaus Ezekijo, viešpataujant Judo karaliui Jošijui, Amono sūnui.
2. „Aš pašalinsiu visa nuo žemės paviršiaus, – sako Viešpats, –
3. pašalinsiu žmones ir gyvulius, pašalinsiu padangių paukščius ir jūros žuvis, suklupimo akmenis ir nedorėlius; Aš sunaikinsiu žmones nuo žemės paviršiaus, – sako Viešpats. –
4. Aš pakelsiu savo ranką prieš Judą ir prieš visus Jeruzalės gyventojus, išnaikinsiu Baalo likučius ir kartu su juo stabų kunigus;
5. ir tuos, kurie ant stogų garbina dangaus kareiviją, ir tuos, kurie, garbindami Viešpatį, prisiekia Melechu,
6. ir tuos, kurie, nusisukę nuo Viešpaties, Jo neieško ir net nesiteirauja apie Jį.“
7. Nutilkite Viešpaties Dievo akivaizdoje. Viešpaties diena arti. Viešpats paruošė auką, pakvietė svečius.
8. „Viešpaties aukojimo dieną Aš nubausiu kunigaikščius, karaliaus vaikus ir visus, kurie dėvi svetimšalių drabužius.
9. Tą dieną nubausiu visus, kurie šoka per slenkstį, savo valdovo namus pripildo smurto ir apgaulės.
10. Tą dieną, – sako Viešpats, – pagalbos šauksmas sklis nuo Žuvų vartų, raudojimas iš antrojo kvartalo ir baisus klyksmas nuo kalvų!
11. Raudokite, Machtešo gyventojai, nes sunaikinti visi prekybininkai, pražuvo sidabro keitėjai.
12. Aš su žibintais ieškosiu po visą Jeruzalę ir nubausiu tuos, kurie sėdi ant savo mielių, o širdyje mano: „Viešpats nedarys nei gera, nei pikta.“
13. Jų turtas bus išplėštas ir namai liks tušti. Jie pasistatys namus, bet negyvens juose, užveis vynuogynų, bet negers jų vyno.
14. Viešpaties didžioji diena arti ir skubiai artėja. Jau girdimas Viešpaties dienos garsas. Tada graudžiai verks net karžygiai!
15. Ta diena – rūstybės diena, diena vargo ir suspaudimo, diena nelaimės ir sunaikinimo, diena tamsos ir sutemų, diena debesų ir miglos,
16. diena trimito ir kovos šūksnių prieš sutvirtintus miestus ir aukštus bokštus.
17. Aš varginsiu žmones, jie vaikščios kaip akli, nes nusidėjo Viešpačiui, jų kraujas bus pralietas kaip dulkės, jų kūnai bus išmesti kaip mėšlas.“
18. Nei sidabras, nei auksas neišgelbės jų Viešpaties rūstybės dieną, Jo pavydas lyg ugnis sunaikins visą kraštą ir visus jo gyventojus.